ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 39



                                               

Noriūnų miško eglė

Noriūnų miško eglė – aukščiausia Lietuvos eglė, auganti Alytaus rajone, Miroslavo seniūnijoje, Alytaus miškų urėdijos Dzirmiškių girininkijos teritorijoje, Balkasodžio valstybiname botaniniame draustinyje. Eglė paskelbta saugomu valstybės gamtos ...

                                               

Ožakmenis

Ožakmenis – stambus riedulys, Lietuvos gamtos paminklas, esantis Rokiškio rajone, Juodupės seniūnijoje, Ignotiškio miške, kuris priklauso Rokiškio miškų urėdijos Vyžuonos girininkijos teritorijai. Akmuo stūkso už 100 m į vakarus nuo kelio 3603 Ba ...

                                               

Pašimšės akmuo

Pašimšės akmuo – valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas, esantis šalia Pašimšės kaimo, Tytuvėnų apylinkių seniūnijoje, Kelmės rajono savivaldybėje. Riedulys 1964 m. paskelbtas gamtos paminklu. 2005 m. spalio 3 d. įregistruotas LR S ...

                                               

Pelėkių akmuo

Pelėkių akmuo su dubenėliais, vadinamas Velnio akmeniu – mitologinis akmuo Kretingos rajono savivaldybės šiaurės vakariniame pakraštyje, 1.1 km į šiaurės rytus nuo Laukžemės bažnyčios, 1 km į pietryčius nuo Kulšės ir Šventosios santakos, 0.55 km ...

                                               

Petraičių akmuo

Petraičių akmuo – valstybinis gamtos paminklas, esantis Pasvalio rajone, Daujėnų seniūnijoje, Petraičių vienkiemyje, 2.5 km į rytus nuo Daujėnų. Pasiekiamas pasukus iš kelio 3115 Smilgiai–Porijai Daujėnuose į Liukpetrio gatvę, toliau tiesiai žvyr ...

                                               

Platelių ežero salos

Platelių ežero salos: Briedsalė, Veršio, Pilies – hidrografinis gamtos paveldo objektas. 1997 m. trys Platelių ežero salos paskelbtos gamtos paminklais. Salos yra Plungės raj., Platelių sen., Žemaitijos nacionalinio parke teritorijoje. Briedsalė ...

                                               

Punios šilo pušis

Punios šilo pušis – viena aukščiausių Lietuvos pušų, auganti Alytaus rajone, Nemuno kilpų regioniniame parke, Punios šile, gamtinio rezervato teritorijoje. 2017 m. patvirtinta aukštesnė už ją Kiauneliškio dviviršūnė pušis. Buvusi aukščiausia Liet ...

                                               

Puntukas

Puntuko akmuo, taip pat Dvaronių akmuo – antrasis pagal dydį riedulys Lietuvoje, stūkso 6 km į pietus nuo Anykščių, Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje, Dvaronių kaime, netoli Šventosios. Tai gamtos, mitologijos ir istorijos paminklas, ge ...

                                               

Puntuko brolis

Puntuko brolis – akmuo Pašventupio kaime, prie Šventosios upės, Penionių miške. Akmens matmenys: 6 m, 4 m ir 1.7 m. Riedulys yra mažesnis už Puntuką ir visai kitos kilmės, nors ir vadinamas broliu. 1964 m. gavo geologinio gamtos paminklo statusą, ...

                                               

Raganos uosis

Raganos uosis – botaninis gamtos paveldo objektas, saugomu paskelbtas 1960 m., gamtos paminklu – 2000 m. Auga Plungės rajone, Plateliuose, buvusio Platelių dvaro parke. Medis patenka į Žemaitijos nacionalinio parko teritoriją.

                                               

Raganų eglė

Raganų eglė – daugiakamienė paprastoji eglė, auganti Rambyno regioniniame parke, 2 km į pietryčius nuo Vilkyškių miestelio, Šilutės miškų urėdijos Rambyno girininkijos 83-ojo kvartalo 53-iame sklype. Eglė paskelbta gamtos paminklu. Jos aukštis 32 ...

                                               

Raigardo slėnis

Raigardo slėnis – 5 km į pietus nuo Druskininkų Nemuno dešinio kranto slėnis: rytų pakraštys ir jo šlaitas – kraštovaizdžio draustinis su didžiausiu Lietuvoje sufoziniu cirku. Bendras slėnio plotas 14 km², ilgis – 5 km, plotis – 4 km. Salpinės pi ...

                                               

Rambyno kalnas

Rambyno kalnas – kalva 2 km į pietus nuo Lumpėnų, Pagėgių savivaldybėje, dešiniajame Nemuno krante. Rambyno regioninis parkas yra viena iš Lietuvos saugomų teritorijų, esanti Lietuvos pasienyje su Kaliningrado sritimi. Legendomis ir padavimais ga ...

                                               

Raudonasis akmuo

Raudonasis akmuo stūkso Alytaus rajone, Alytaus miškų urėdijos Sudvajų girininkijos Balkasodžio pušyno 44-ajame kvartale. Riedulys pasiekiamas iš kelio 2512 Seirijai–Balkasodis–Tolkūnai pasukus Balkasodyje pietryčių kryptimi pagal kelio nuorodas ...

                                               

Rauško akmuo

Rauško akmuo – masyvus riedulys, geologinis gamtos paveldo objektas, 1987 m. paskelbtas gamtos paminklu. Riedulys guli Šilalės rajone, Kaltinėnų seniūnijoje, Prienų kaimo pakraštyje, prie pat magistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda, aukščiausioje mag ...

                                               

Rėžių akmuo

Rėžių akmuo, taip pat Didysis akmuo, Lietuvos tūkstantmečio akmuo – stambus riedulys Šalčininkų rajone, Butrimonių seniūnijoje, Rėžių kaime, 3 km į vakarus nuo Butrimonių. Riedulys slūgso atvirame lauke, netoli sodybos, 0.6 km į pietvakarius nuo ...

                                               

Rinkšelių akmuo

Rinkšelių akmuo, kitaip dar Aukuro akmuo, Didysis akmuo, Dubeniuotasis akmuo – geologinis gamtos paveldo objektas, esantis Rinkšelių kaime, Šiluvos sen., Raseinių raj. Riedulys paskelbtas gamtos paminklu 1964 m. Akmuo stūkso ties Raseinių ir Kelm ...

                                               

Rumšiškių miško pušis

Rumšiškių miško pušis – botaninis gamtos paveldo objektas, 2000 m. paskelbtas gamtos paminklu, storiausia Lietuvoje pušis. Auga Rumšiškių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, Kaišiadorių miškų urėdijos Rumšiškių girininkijos teritorijoje, Rumšiškių m ...

                                               

Skirtino akmuo

Skirtino akmuo – geologinis gamtos paveldo objektas, esantis Paskirtinio kaime, Nemakščių sen., Raseinių raj. Riedulys paskelbtas gamtos paminklu 1974 m. Akmuo stūkso Raseinių miškų urėdijos Viduklės g-jos 3 kv. teritorijoje, netoli Skirtino ir J ...

                                               

Stelmužės ąžuolas

Stelmužės ąžuolas – seniausias ir storiausias Lietuvoje augantis paprastasis ąžuolas, vienas seniausių ąžuolų Europoje. Lietuvos gamtos paminklas. Auga Stelmužės kaime. Ąžuolui apie 1500 metų, jo skersmuo – 3.5 m, apimtis prie žemės 13 m. Šiuo me ...

                                               

Storoji Klaipėdos liepa

Storoji Klaipėdos liepa – viena iš seniausių liepų Lietuvoje, valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Vieno kamieno medis auga Klaipėdoje, šalia Minijos gatvės, netoli sankirtos su Bijūnų gatve.

                                               

Strėvos įgriuva

Strėvos įgriuva – valstybinis gamtos paveldo objektas, dubens formos dauba esanti apie 1.5 km į vakarus nuo Strėvos kaimo, Spindžiaus miške, Aukštadvario regioniniame parke. Strėvos įgriuvos kilmė – termokarstinė. Maždaug prieš 18 tūkst. metų, vy ...

                                               

Svilės šaltiniai

Svilės šaltiniai – versmės Kelmės rajone, Šaukėnų seniūnijoje, Svilės kaime. 1985 m. jiems suteiktas gamtos paminklo statusas. Tai maždaug 2 ha plotas, kuriame išsikrauna spūdinis požeminis vanduo. Čia trykšta daugiau kaip 100 įvairaus dydžio ver ...

                                               

Šaltupės akmuo

Šaltupio akmuo – geologinis gamtos paveldo objektas, masyvus riedulys, stūksantis šalia Sukinių kaimo, Pabaisko seniūnijoje, Ukmergės rajone. Šaltupio akmuo paskelbtas gamtos paminklu 1964 m. Prie respublikinės reikšmės paminklų priskirtas 1985 m ...

                                               

Šiauliškių akmuo

Šiauliškių akmuo – stambus riedulys, geologinis gamtos paminklas, esantis šalia Šiauliškių kaimo, Prienų miškų urėdijos Meškapievio girininkijos teritorijoje, Mačiūnų miške, apie 3.5 km į šiaurės rytus nuo Prienų. Artimiausi krašto keliai – 2 km ...

                                               

Švėgždos kriaušė

Švėgždos kriaušė – se­na kriaušė Vidurio Lietuvoje, Mo­ge­nių kai­me. Pavadinta Švėgždos vardu. Aukš­tis – 10 m, sker­smuo – 0.5 m. Gam­tos pa­min­klas nuo 1968 m. Nuo 1999 m. vals­ty­bės saugomas gam­ti­nio kraš­to­vaiz­džio ob­jek­tas.

                                               

Velnio akmuo (Baisogala)

Velnio akmuo – valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas, archeologijos paminklas, stūksantis Radviliškio rajono savivaldybėje, miške tarp Baisogalos ir Valatkonių. Tame pačiame miško masyve, apie 700 m į šiaurės vakarus yra mažesnis ...

                                               

Velnio akmuo (Druskininkai)

Švendubrės akmuo, vadinamas Velnio akmeniu – mitologinis akmuo ir dešimtas pagal dydį Lietuvos riedulys, stūksantis pietvakarinėje Druskininkų savivaldybės teritorijos dalyje, šiauriniame Švendubrės kaimo pakraštyje, dešiniajame Nemuno krante.

                                               

Velnio duobė

Velnio duobė – geologinis gamtos paminklas, esantis 4 km į šiaurės vakarus nuo Aukštadvario, važiuojant link Beižionių, Aukštadvario girininkijos Kalvų miške, Aukštadvario regioninio parko Mergiškių kraštovaizdžio draustinyje. Plotis 60-65 m – 20 ...

                                               

Vosgėlių akmuo

Vosgėlių akmuo – masyvus riedulys, geologinis gamtos paminklas, aštuntas pagal dydį Lietuvoje. Paskelbtas saugomu 1968 m. Riedulys guli Utenos rajone, Leliūnų seniūnijoje, Vosgėlių kaime, sodų bendrijos teritorijoje.

                                               

Zervynų drevėtos pušys

Zervynų drevėtos pušys – dvi drevėtos paprastosios pušys, saugomos valstybės, augančios Lietuvoje, Varėnos rajone, Dzūkijos nacionaliniame parke, Ūlos kraštovaizdžio draustinyje. Yra Marcinkonių girininkijos 2-ame kvartale, prie Zervynų kaimo pie ...

                                               

Lietuvos gyvenvietės

Lietuvos gyvenvietės. Pagal LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą Lietuvos gyvenvietės yra skirstomos į tokius tipus: miesto gyvenamosios vietovės Lietuvos miestai kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios daug ...

                                               

Geležinkelio stoties gyvenvietė

Geležinkelio stoties gyvenvietė – gyvenvietės tipas Lietuvoje. Iš esmės visais atvejais jos yra pavadintos greta esančių kaimų ar miestelių pavadinimais, kartais net didesnės už juos. 2007 m. imtasi iniciatyvos tokių gyvenviečių pavadinimus keist ...

                                               

Miesto tipo gyvenvietė

Miesto tipo gyvenvietė – SSRS egzistavęs gyvenvietės tipas, tarpinis tarp miesto ir kaimo. Lietuvoje įvairiu metu jų buvo apie 20. Po nepriklausomybės atgavimo dauguma šių gyvenviečių tapo miestais, kai kurios – miesteliais.

                                               

Aleksandro Stulginskio universiteto Vandens ūkio institutas

Aleksandro Stulginskio universiteto Vandens ūkio institutas – buvęs Aleksandro Stulginskio universiteto padalinys. Tyrimo sritis - vandens ūkis. Adresas: Parko 6, 5048 Vilainiai, Kėdainiai. Padaliniai - Kaune ir Šilutėje.

                                               

Senasis Vilniaus vandentiekis

Senasis Vilniaus vandentiekis – Vilniaus vandentiekio sistema, veikusi XVI-XIX amžiais. Nuo 1501 m. vanduo buvo imamas iš Vingrių šaltinių, nuo 1534 m. – ir iš Žiupronių šaltinių, nuo 1598 m. minimi ir Aušros vartų šaltiniai. Vanduo mediniais vam ...

                                               

Akmena (upė)

Akmena-Danė – upė vakarų Lietuvoje. Prasideda prie Mažųjų Žalimų kaimo, 6 km į p.v. nuo Salantų, teka per Kretingos rajoną, Kretingos miestą, Klaipėdos rajoną ir Klaipėdoje įteka į Kuršių marias. 55–57 km nuo žiočių ir Klaipėdos mieste upės vaga ...

                                               

Hageno kalnas

Hageno kalnas – tai 36.5 m aukščio smėlio kopa, stūksanti šalia Klaipėdos, Smiltynėje, apie 0.6 km į vakarus nuo naujosios perkėlos. Ant jos yra tarpukaryje pastatytas paminklas, skirtas žymiam Prūsijos fizikui ir hidroinžinieriui, Kuršių nerijos ...

                                               

Klaipėdos–Kukuliškių miškai

Klaipėdos-Kukuliškių miškai – miškai vakarų Lietuvoje, Klaipėdos rajone ir Klaipėdos miesto šiaurinėje dalyje, iš vakarų ribojami Baltijos jūros. Tęsiasi nuo Klaipėdos Pušyno ir Universiteto mikrorajonų pietuose iki Olando kepurės kalno šiaurėje. ...

                                               

Kretainis

Kretainis – upelis vakarų Lietuvoje, Klaipėdos miesto pietrytiniame pakraštyje ir Klaipėdos rajone; Smeltalės kairysis intakas. Prasideda Pramonės rajone, netoli Lypkių sodybų. Teka į pietvakarius per industrinę Klaipėdos dalį, palei geležinkelį. ...

                                               

Klaipėdos sąsiauris

Klaipėdos sąsiaurio ilgis 10 km, plotis 0.36–1.20 km, didžiausias gylis 14.5 m. Šiaurėje Klaipėdos sąsiaurio riba yra uosto vartai, pietuose – Kiaulės Nugaros sala, kuri skaido sąsiaurį į 2 protakas: rytų ir vakarų. Dažnai Klaipėdos sąsiauris pri ...

                                               

Vilhelmo kanalas

Karaliaus Vilhelmo kanalas – 1863–1873 m. tiesiogiai sujungęs Klaipėdos uostą ir Miniją, šitaip aplenkiant Kuršių marias. Ilgis siekia 25–27 km, plotis 28–30 m, vidutinis gylis 1.7 metro. Po Antrojo pasaulinio karo kanalas buvo pervadintas Klaipė ...

                                               

Antanas Barisas

1957 m. baigė Leningrado hidrometeorologijos instituto Hidrologijos fakultetą. 1966 m. geografijos mokslų kandidatas. 1957 m. dirbo Kirgizijos hidrometeorologijos tarnybos valdyboje, 1958–1959 m. – Kauno respublikiniame vandens ūkio projektavimo ...

                                               

Jonas Baronas (1873)

Žmona Elena Baronienė, sūnus Vytautas Baronas. 1894 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją. 1900 m. Maskvos universitete baigė gamtą ir geografiją. 1900–1906 m. dirbo Vilniaus komercijos banke. 1906–1915 m. Liepojos komercijos mokyklos mokytojas. Pi ...

                                               

Alfonsas Basalykas

1947 m. baigė Vilniaus universitetą. Atlikęs tyrimus visame Nemuno upyne 1951 m. parašė ir 1953 m. apgynė kandidatinę disertaciją "Nemuno upyno slėniai Lietuvos TSR ribose slėnių sistemos geomorfologinė analizė". 1966 m. geografijos mokslų daktar ...

                                               

Antanas Bendorius

1922–1923 m. dalyvavo šaulių kovose su lenkų partizanais. 1926–1927 m. Lietuvos miestų katalikų jaunimo sąjungos "Vytis" pirmininkas. 1926–1932 m. studijavo geografiją Vytauto Didžiojo universitete. 1935–1939 m. dėstė Klaipėdos pedagoginiame inst ...

                                               

Kazimieras Bieliukas

Kazimieras Bieliukas – Lietuvos geografas, limnologas, akademikas, profesorius, geografijos mokslų daktaras.

                                               

Juozas Bulotas

1950 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. 1961 m. žemės ūkio mokslų kandidatas. Nuo 1950 m. dirbo Žemdirbystės institute 1956-1989 m. Vokės filiale, 1967-1989 m. Dirvožemio skyriaus vedėjas. Su Antanu Mejeriu ir Jonu Vaitiekūnu 1961 m. ir 1971 ...

                                               

Juozas Burneikis

Juozas Burneikis – Lietuvos inžinierius hidrotechnikas, LMA narys korespondentas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.

                                               

Juozapas Chodzka

Juozapas Chodzka – Lietuvos geografas, Rusijos imperijos generolas leitenantas, Kaukazo tyrinėtojas.

Free and no ads
no need to download or install

Pino - logical board game which is based on tactics and strategy. In general this is a remix of chess, checkers and corners. The game develops imagination, concentration, teaches how to solve tasks, plan their own actions and of course to think logically. It does not matter how much pieces you have, the main thing is how they are placement!

online intellectual game →