ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 367



                                               

Sniego audra

Sniego audra – audra su dideliu sniego kiekiu. Sniegas yra mažesnio tankio negu skystas vanduo. Vandens kiekis, kurio reikia 2 cm lietaus gali pagaminti 20 cm sniego. 5 centimetrai sniego yra pakankamas kiekis, kad sukelti rimtus sunkumus eismui. ...

                                               

Sniego danga

Sniego danga – sniego sluoksnis, susidarantis sningant. Sniego dangai taip pat priskiriamas ir ledo sluoksnis, kuris susidaro ant sniego paviršiaus, jo viduje arba ant žemės. Sniego dangos storis priklauso nuo iškritusio sniego kiekio, jo tankio, ...

                                               

Sniego patranka

Sniego patranka – įtaisas dirbtiniam sniegui gaminti slidinėjimo trasose, vaikų žaidimo aikštelėse, filmavimo aikštelėse ir kitur. Įtaisas labai smulkiai purškia vandenį ir jį sušaldo. Sniego patrankas naudoja slidinėjimo kurortai, siekdami pailg ...

                                               

Sniego peilis

Sniego peilis – inuitų peilio pavidalo įrankis, naudojamas sniego namams iglu statyti. Senovėje sniego peilius darydavo iš tokių prieinamų medžiagų kaip kaulas ar ragas. Europiečiams ėmus tiekti metalinius įrankius imta naudoti metalinius sniego ...

                                               

Sniego tirpimas

Sniego tirpsmas arba sniego tirpimas – sniego dangos nykimas, kai dėl šilumos sniegas virsta skystu vandeniu. Pagal mechanizmą šis reiškinys yra ne tirpimas, o lydymasis.

                                               

Vandens malūnas

Vandens malūnas – energijos rūšies keitimo įtaisas, variklis, vandens kinetinę ar potencinę energiją verčiantis mechanine − sukimo momentu. Naudojamas vandens ratas ar vandens turbina. Šie įrenginiai naudoti miltams malti, metalo apdirbimo, tekst ...

                                               

Dirvožemio hidrologija

Dirvožemio hidrologija – dirvožemio fizikos šaka, tirianti dirvožemio drėgmę, jos vandens sudėtį, savybes, įtaką dirvodarai ir augalų augimui. Tiria dirvožemio kietosios fazės, vandens ir dujų sąveiką, dirvožemio drėgmės savybes, formas, režimą, ...

                                               

Paviršinių nuotekų debito reguliavimas

Paviršinių nuotekų debito reguliavimas - skirtas maksimaliam paviršinių nuotekų debito laikinam debito sulaikymui, sukaupiant dalį nuotekio rezervuare.

                                               

Lietaus infiltravimo sistemos

Tuneliai dažniausiai naudojami individualių namų statyboje vandens, sutekančio nuo vandeniui nepralaidžių automobilių stovėjimo aikštelių, žaidimo aikštelių, daržų, žaliųjų plotų, infiltracijai bei kaupimui. Tuneliai išlaiko 7.5 t/m2 trumpalaikį ...

                                               

Orlaidis

Visuose hermetiškuose vamzdynuose neišvengiamai kaupiasi oras. Aukščiausiuose vamzdyno taškuose besikaupiantis oro kiekis gali sumažinti vamzdyno pralaidumą, kuris pasireiškia hidrauliniais nuostoliais ir padidėjusiomis energijos sąnaudomis. Taip ...

                                               

Pakartotinis lietaus vandens naudojimas

Lietaus vanduo gali būti naudojamas pramonės įmonėse, kai vandens kokybė gali neatitikti geriamojo vandens kokybės reikalavimų, t. y. įvairių technologinių įrenginių aušinimui, vandens aušinimui katilinėse, technologinių įrenginių plovimui ir kit ...

                                               

Vandens valymo filtras

Vandens valymo filtras, arba koštuvas – įrenginys, skirtas mechaniškai filtruoti vandenį. Drumzles ir stambesnes koloidines priemaišas iš vandens galima pašalinti mechaniškai, vandenį košiant pro filtro užpildą. Tai vadinama košimu, o filtro užpi ...

                                               

Kosminis liftas

Kosminis liftas – viena iš daugelio siūlomų transporto į kosmosą idėjų. Idėją pasiūlė rusų raketų mokslininkas Konstantinas Ciolkovskis dar 1895 m., tačiau ji dar nėra įgyvendinta, nors prie jos dirba mokslininkai nuo pat paskelbimo iki dabar. Pa ...

                                               

Tarpplanetinė erdvė

Tarpplanetinė erdvė yra kosminė erdvė, kurioje skrieja planetos. Ji nėra visiškai tuščia. Joje šiek tiek yra didelis kiekis dujų, dulkių ir smulkių dalelyčių. Beje, kaip rodiklį, kad tarpplanetinės dulkės iš tiesų yra, galima paminėti Zodiako švi ...

                                               

Žvaigždinis vėjas

Žvaigždinis vėjas arba žvaigždžių vėjas - įelektrintų dalelių srautas iš viršutinės žvaigždės atmosferos dalies. Dauguma dalelių yra aukštos energijos elektronai bei protonai, kurie pabėga nuo žvaigždės gravitacijos jėgos iš dalies dėl aukštos žv ...

                                               

Pasaulinis vandenynas

Pasaulinis vandenynas užima 70.8 % Žemės rutulio. Didžiausi vandenynai yra Ramusis ir Atlanto, mažesni - Indijos ir Arkties vandenynai. 2000 m. okeanografai nusprendė skirti dar vieną vandenyną – Pietų. Šie vandenynai nėra atskiri, jie sudaro vie ...

                                               

Vandenynas

Vandenynas – vandens užimamas didžiulis plotas, aprėpiantis apie tris ketvirtadalius arba 71% Žemės paviršiaus ploto. Žemės rutulio vandens apvalkalas, jungiantis visų vandenynų ir jūrų vandenis, supantis žemynus ir salas, sudaro Pasaulinį vanden ...

                                               

Gajotas

Gajotas – povandeninis vulkaninis plokščiaviršūnis kalnas. Pavadinimas kilęs nuo JAV geografo Arnoldo Gajoto pavardės. Terminą vartoti pradėjo JAV geologas Haris Hesas. Gajotai yra vandenynų kalnai, kurių viršūnės tapo plokščiomis dėl vandens ban ...

                                               

Raudonasis giliavandenis molis

Raudonasis giliavandenis molis – dugno nuosėdos, susidarančios vandenynų dugne, giliau kaip 4-5 km. Paprastai rudos, rečiau plytiškai raudonos.

                                               

Tetija (vandenynas)

1893 m., tirdamas Alpėse ir Afrikoje rastas fosilijas, geologas Eduardas Ziusas Eduard Suess iškėlė teoriją, kad tarp Laurazijos ir Gondvanos plytėjo sekli vidinė jūra, kurią jis pavadino senovės graikų jūros deivės, vandenynų ir didžiųjų upių mo ...

                                               

Vandenyno gelmės

Vandenyno gelmės arba vandenyno gelmė yra žemiausias vandenyno sluoksnis, kuris yra žemiau termoklinos ir aukščiau jūros dugno. Į šią vandenyno dalį labai mažai arba iš viso nepatenka jokios šviesos ir čia gyvenantys organizmai gauna sau reikalin ...

                                               

Arizonos krateris

Arizonos krateris – smūginis krateris JAV, Arizonoje, netoli Vinslou miestelio. Skersmuo 1265 metrai, gylis 175 m. Apytikslis amžius 50 000 metų. 1960 m. čia atrastos dvi labai retos kvarco atmainos – koezitas ir stichovitas, kurios galėjo susida ...

                                               

Bosumtvio ežeras

Bosumtvio ežeras – ežeras Ganoje, apie 30 km į pietryčius nuo Kumasio miesto. Susidaręs meteorito krateryje, vienintelis natūralus Ganos ežeras. Ežeras nenuotakus, maitinasi lietaus vandeniu. Baseino plotas – 400 km². Skersmuo – ~8.5 km. Ežeras s ...

                                               

Čiksulubas

Čiksulubas – krateris Meksikoje, Jukatano pusiasalyje. 10 km skersmens meteoritas nukrito prieš 65 mln. m. kreidos periodo pabaigoje. Smūgio jėga siekė 5×10 23 džaulių, 100000 trotilo gigatonų. Tai sudėtingo tipo krateris, kurio skersmuo 160–250 ...

                                               

Darvaza

Darvaza – kaimas Turkmėnistane, Ahalo velajate, viduryje Karakumų dykumos, 260 km į šiaurę nuo Ašchabado. 1989 m. čia gyveno virš 1500 žmonių, dabar – keli šimtai. Dauguma gyventojų priklauso pusiau klajokliškai turkmėnų genčiai – teke. Per Darva ...

                                               

Gos Blafas

Gos Blafą 1873 m. aptiko Edmund Gosse. Nors prieš tai jis buvo žinomas vietos aborigenų. Iki mūsų laikų šiose apylinkėse yra išlikę stovyklaviečių liekanų, medžioklės slaptaviečių ir urvų uolose, išpuoštų seniai mirusių dailininkų piešiniais. Ern ...

                                               

Kalio krateris

Kalio krateris – devynių meteoritų kraterių grupė Estijoje, Saremos saloje. Susidarė maždaug prieš 4000 metų ir yra vienas vėliausiai Žemėje susidariusių smūginių kraterių, be to, tai vienintelis didesnis krateris, susidaręs žmonių apgyvendintoje ...

                                               

Lahoisko krateris

Lahoisko krateris arba Lahoisko astroblema – smūginis krateris Baltarusijoje, Minsko srityje, apie 10 km į šiaurės vakarus nuo Lahoisko. Krateris žemės paviršiuje nematomas. Ši vieta neišsiskiria nuo kitų vaizdingose kalvotose Lahoisko apylinkėse ...

                                               

Vilkso Žemės krateris

Vilkso Žemės krateris – krateris atsiradęs prieš 250 mln. metų nukritus apie 48 km pločio meteoritui. Manoma, kad meteorito smūgis sukėlė masinį išmirimą ir Australijos atskilimą nuo Gondvanos žemyno. Po šio išmirimo Žemėje atsirado ir pradėjo do ...

                                               

Astenosfera

Astenosfera – elastinga Žemės geosfera, slūgsanti po litosfera. Šis sluoksnis išskiriamas pagal jo fizikines savybes – mažesnį klampumą. Pagal medžiaginę sudėtį, astenosfera apima viršutinės mantijos viršutinę dalį ir pereinamąjį sluoksnį. Jos vi ...

                                               

Biosfera

Biosfera – žemės planetos sluoksnis, kuriame gyvena gyvieji organizmai; gyvųjų organizmų visuma. Biosfera įsiterpia į keturias skirtingas aplinkas: Žemės atmosfera – Žemės rutulį gaubiantis oro sluoksnis. Jis saugo nuo kosminių spindulių. Atmosfe ...

                                               

Jonosfera

Jonosfera – viršutinis jonizuotas žemės atmosferos sluoksnis, prasidedantis nuo stratosferos ir besitęsiantis iki 500 km aukščio. Ji apima mezosferą, termosferą ir egzosferą. Jonosferoje dujų atomus jonizuoja Saulės ultravioletiniai bei Rentgeno ...

                                               

Litosfera

Litosfera – kietas viršutinis Žemės apvalkalas. Tai 100–200 km storio kietas sluoksnis, sudarytas daugiausiai iš kristalinių ir nuosėdinių uolienų. Litosfera guli ant klampios astenosferos. Ji sudaryta iš dviejų sluoksnių: žemės plutos ir dalies ...

                                               

Pedosfera

Pedosfera – tai Žemės rutulio sfera, apimanti paviršinį sluoksnį, kuriame vyksta dirvodaros procesai. Dirvožemis arba dirva yra paviršinis purusis, derlingasis, Žemės plutos sluoksnis, susidaręs iš gimtosios uolienos. Dirvožemis yra geologinių ir ...

                                               

Žemės mantija

Terminas "mantija" turi ir daugiau reikšmių, žr. Mantija Mantija – sluoksnis planetos šiuo atveju Žemės sandaroje, kuris slūgso po Žemės pluta virš išorinio planetos branduolio. Pvz., Žemės, labiausiai ištirtos planetos, mantija slūgso apytikriai ...

                                               

Žemės pluta

Žemės pluta – išorinis tvirtas Žemės apvalkalas. Giliau slūgso Žemės mantija, kurią nuo plutos skiria Moho paviršius. Žemės plutos masė apie 2.8×10 19 t. Pluta sudaro tik 0.473 % visos Žemės masės. Žemės pluta storiausia yra žemynuose – nuo 30 ik ...

                                               

Žemynas

Žemynų skirstymas gana ginčytinas – skirtingais būdais suskaičiuojama nuo keturių sujungiant į vieną žemyną Afriką ir Euraziją iki septynių žemynų išvardinti žemiau. Šiaurės Amerika Afrika Pietų Amerika Amerika Azija Eurazija Antarktida Europa Au ...

                                               

Mikrožemynas

Mikrožemynas – buvusių superžemynų ir žemynų dalys ar jų fragmentai, salų pavidalu atskilę ir nutolę nuo pagrindinio žemyno. Ne didesni už Australijos žemyną. Prie mikrožemynų priskiriami ir povandeniniai kalnagūbriai bei povandeninės plynaukštės.

                                               

Zelandija (žemynas)

Zelandija, rečiau Tasmantis arba Naujosios Zelandijos žemynas – Žemės pietų pusrutulyje buvęs nedidelis žemynas, kurio 94 procentai sausumos ploto yra apsemti Ramiojo vandenyno ir likę tik fragmentai. Prieš 170 milijonų metų, Zelandijos žemynas b ...

                                               

Balandžio 1

1826 m. – Tadas Mižutavičius, Lietuvos grafikas g. 1778 m. 1992 m. 1983 m. – Antanas Pocius, vargonininkas, chorvedys ir pedagogas g. 1913 m. 1958 m. – Antanas Julijonas Gravrogkas, Lietuvos inžinierius mechanikas, visuomenės veikėjas, siaurojo g ...

                                               

Balandžio 10

1992 – Vytautas Svilas, partizanas, rezistentas, politikos veikėjas g. 1925.

                                               

Balandžio 11

1984 m. – Jonas Dautartas, choro ir operos dirigentas, dainininkas g. 1905 m. 2009 m. – Vytautas Juozapas Mažiulis, Lietuvos kalbininkas, baltistas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras g. 1926 m. 1959 m. – Bronius Pundzius, lietuvių skulpt ...

                                               

Balandžio 12

1657 – Jokūbas Paškevičius, jėzuitas, misionierius;

                                               

Balandžio 13

1997 m. – Bronys Raila, žurnalistas, literatūrologas, rašytojas, poetas, vertėjas g. 1909 m. 1692 m. – Mykolas Jurgis Čartoriskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras didikas, kunigaikštis, valstybės veikėjas g. 1621 m. 1737 m. – Jonas Be ...

                                               

Balandžio 14

1914 m. – Bronislovas Malevskis, inžinierius architektas g. 1850 m. Petras Butkus, Lietuvos ir Australijos lietuvių kapelionas, spaudos ir visuomenės veikėjas g. 1914 m. 1908 m. – Martynas Šernius, vertėjas, spaustuvininkas, Mažosios Lietuvos vis ...

                                               

Balandžio 15

1999 m. – Mykolas Morkūnas, Lietuvos ekonomistas, ekonomikos daktaras, spaustuvininkas, Morkūno spaustuvės savininkas g. 1916 m. 1995 m. – Jurijus Bluvšteinas, Lietuvos kriminologas, LPA profesorius, habilituotas socialinių mokslų teisės daktaras ...

                                               

Balandžio 16

1995 m. – Irena Mačiūnaitė-Čokovienė, Lietuvos bibliotekininkė, kultūros veikėja g. 1934 m. 1998 m. – Kazimieras Antanavičius, ekonomistas, visuomenės ir politinis veikėjas g. 1937 m. 1937 m. – Simanas Skinkis, Romos katalikų kunigas, kalbininkas ...

                                               

Balandžio 17

1999 m. – Valentinas Čepkus, Lietuvos dainininkas baritonas, pedagogas, rašytojas g. 1937 m. 1835 m. – Simonas Grosas, Lietuvos mokytojas, žemaičių gramatikos autorius g. 1771 m. 1981 m. – Fabijonas Neveravičius, rašytojas g. 1900 m. 1978 m. – Al ...

                                               

Balandžio 18

1953 – Edvardas Daučiūnas-Jokeris, rezistencinio pasipriešinimo dalyvis, Vyčio apygardos Gedimino rinktinės vadas 1951–1953 m. g. 1922 m. 1890 – Mikalojus Godliauskis, vertėjas iš lenkų kalbos g. 1818 m.;

                                               

Balandžio 19

2008 m. – Ona Mikulskienė-Mozoliauskaitė, Lietuvos kanklininkė, pedagogė, kanklių orkestrų vadovė, JAV lietuvių visuomenės veikėja g. 1905 m. Evaldas Mikaliūnas, Lietuvos lėlių teatro aktorius, vaikystėje kino aktorius g. 1960 m. Vaclovas Pelecki ...

Free and no ads
no need to download or install

Pino - logical board game which is based on tactics and strategy. In general this is a remix of chess, checkers and corners. The game develops imagination, concentration, teaches how to solve tasks, plan their own actions and of course to think logically. It does not matter how much pieces you have, the main thing is how they are placement!

online intellectual game →