ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 281



                                               

Eglė žalčių karalienė

Eglė žalčių karalienė − viena žymiausių lietuvių liaudies pasakų. Žinoma daugiau kaip šimtas skirtingų šios pasakos variantų, panašių motyvų savo tautosakoje turi baltai, slavai, kt. tautos. Siužetas, struktūra, kompozicija ir kt. gali būti įtako ...

                                               

Elnias devyniaragis

Elnias devyniaragis – senovės lietuvių mitologinė būtybė, savo raguose nešanti dangaus kūnus. Nuo priešpilnio mėnulio iki pilnaties – 9 paros, todėl jis vadinamas devyniaragiu. Minimas archajinėse dainose kaip alegorija į dangaus kūnų padėtį. Pas ...

                                               

Laukasargis

Laukasargis, laukasargiai, laukosargiai, lauksargiai, laukosargas – Martyno Mažvydo 1547 m. katekizme paminėtos mitologinės būtybės: Kaukus Szemepatis ir laukasargus pameskiet || Wisas welnuwas deiwes apleisket. Originalioje Mažvydo arba Fridrich ...

                                               

Undinė

Undinės – mitinės vandens būtybės, sutinkamos daugelio pasaulio tautų folklore. Undinės vardas kilęs iš žodžio vanduo arba yra perimtas iš tą pačią reikšmę turinčio lotynų žodžio undine. Mitų apie gražias mergeles undines nuo seno turėjo ne tik a ...

                                               

Andajus

Apie sunkiojo metalo grupę skaitykite str. Andaja grupė. Andajus – senovės lietuvių mitologijos dievas, minimas ankstyvuosiuose šaltiniuose. Juose dar laikomas aukščiausiuoju lietuvių dievu.

                                               

Aušlavis

Aušlavis lietuvių ir prūsų mitologijoje – gydymo dievas, ligonių dievaitis, mitinis gydytojas, įgaunantis žalčio pavidalą.

                                               

Aušrinė

Aušrinė lietuvių mitologijoje – Aušrinės žvaigždės deivė, kuri buvo laikoma nepaprasto grožio mergele. Senovės lietuviai Aušrinę siejo su grožiu, jaunyste, sveikata. Aušra pirmoji apšviečia dangų, išsklaido tamsą. Pagal rytinę ir vakarinę žvaigžd ...

                                               

Auštrinis

Auštrinis pajūrio lietuvių mitologijoje – šiaurryčių vėjas, stipriausias iš vėjų. Saulės dukters ir Mėnulio sūnus, pagimdytas žemėje, suptas motulės Saulės, liūliuotas Sietyno, prižiūrėtas žvaigždžių. Švietimo funkcija gretina jį su Aušrine. Aušt ...

                                               

Bangpūtys

Matas Pretorijus apie 1690 m. pirmą kartą minėjo bangputtys – ein Gott des Sturms "audros dievas". Vėliau keletas žodynų – 1747 m. Ruigio, 1800 m. Mylkės – kartojo ir įvairino ši teiginį. Pretorijus, remdamasis Jonu Bretkūnu, teigė, esą žvejai Ba ...

                                               

Baubis

Baubis – vakarų lietuvių ir prūsų gyvulių bei galvijų dievas. Jo pagalbos buvo prašoma atjunkant veršius, šventinant karves. Baubiui aukodavo galvijus.

                                               

Bibčių Bobelis

Bibčių Bobelis – tik viename šaltinyje tepaminėtas lietuvių sodo dievas. Laikomas vėlyva sodo dievybe, kurioje apjungiamos vaisingumo ir visko kas yra sode funkcijos, bei bičių globa.

                                               

Bubilas

XVI a. Bubilą mini Motiejus Strijkovskis ir Jonas Lasickis. Pastarasis Bubilą lygina su neva slavų bičių dievu Zosim iš tiesų – stačiatikių šventuoju ir bitininkystės globėju Šv. Zosimu. Pasak Strijkovskio, žmonės Bubilą garbino, sėdėdami prie kr ...

                                               

Dimstipatis

Dimstipatis – lietuvių mitologinė būtybė, namų sergėtojas, ugnies globėjas. Vardas kilęs iš žodžių dimsti̇̀s ir pats.

                                               

Diviriksas

Diviriksas – eufemistinis Perkūno vardas. Diviriksas minimas Ipatijaus metraštyje, kur etimologizuotas kaip "Dievo rykštė" arba "Dievo rikis". Ipatijaus metraštyje minimas tarp Mindaugo garbintų dievų: первомоу Нънадѣеви и Телѧвели и Диверикъзоу ...

                                               

Gabija

Gabijà – lietuvių ugnies deivė. Deivę mini Jonas Lasickis, pateikdamas maldelę, kurioje prašoma nekibirkščiuoti ir nekelti pavojaus. Ugnies vardas Gabija žinomas visoje Lietuvos teritorijoje, jis gerai paliudytas tautosakoje. Vardas kildinamas nu ...

                                               

Gabjauja

Pirmą kartą paminėta 1673 m. Kristupo Sapūno ir Teofilio Šulco lietuvių kalbos gramatikoje. Daugiausiai apie Gabjaują Gabjauga rašė Matas Pretorijus XVII a. pabaiga. Jis teigė, kad tikėta Gabjaują saugant nuo gaisro džiovinamus javus, pastatus, k ...

                                               

Ganiklis

Ganiklis – lietuvių ganyklų ir piemenų dievas, minimas tik Motiejaus Strijkovskio. Strijkovskis jį mini kaip Goniglis Dziewos ir rašo, kad jam žmonės aukojo arklių, jaučių, ožių ir kitų gyvulių sėklides, degindami juos ant didelių akmenų kalbėdam ...

                                               

Giltinė

Giltinė – mirties deivė, numarinanti žmones. Ją mini M. Pretorijus kartu su pykčio ir nelaimės dievais. Ji priklauso pačioms seniausioms deivėms. Giltinės vardas kilęs iš žodžių "gelti", "geluonis", "geltonis". Giltinė žudo geldama liežuviu. Vaiz ...

                                               

Gota

Apie Vokietijos miestą žr. Gota. Gota, Gototė - M. Pretorijaus minima lietuvių galvijų dauginimosi deivė. Teigiama, kad Deivei buvo aukojami galvijų pirmagimiai, kurie buvo suvalgomi atliekant tam tikras ceremonijas. Vardas kildinamas nuo latvišk ...

                                               

Gužė

Gužė lietuvių mitologijoje ― keliautojų dievybė. Dievybės lytis nežinoma. Gužę mini P. Ruigys ir J. Brodovskis. Vardas kildinamas nuo žodžių "čiuožti", "čiužė". Dievybė artima kitiems kelionę globojantiems dievams, pvz., Keliukui.

                                               

Javų dvasios

Javų dvasios – javus saugančios dvasios ir dievybės, kurių pačios seniausios vaizduotos gyvūnais – buvusiais totemais. Rugių boba – matriarchato laikų javų dievybė. Patriarchato laikotarpiu, kai siekta suvyriškinti moteriškas dievybes ir dvasias, ...

                                               

Jūratė

Jūratė – literatūrinė veikėja, įvardijama esanti jūrų deivė, vyriausioji iš visų undinių. Nors ir labai populiari yra legenda apie Jūratės ir Kastyčio meilę, tikėtina, kad ji atsirado dėl romantinės literatūros ir Maironio poemos įtakos, ir jos a ...

                                               

Kelio dievas

Kelio dievas lietuvių mitologijoje - kelio dievas, kurį mini M. Strijkovskis ir T. Narbutas. Pasak M. Strijovskio dievui buvo aukojamos baltos vištos, tuo metu rankoje laikydami pagalį, persijuosę ir apsiavę vyžomis. Dievo buvo prašoma sėkmės kel ...

                                               

Kolera

Kolera senovės lietuvių mitologijoje – epideminės ligos deivė, Maro palydovė. Apibūdinama kaip "juodai apsirėdžiusi ponia", kuri važinėjasi karieta kartu su Maru. Karietoje įkintyti keturi juodi žirgai. Sakmėse minima, kaip "baisiai didelė boba", ...

                                               

Krūminė

Apie viensėdį žr. Krūminė Vilnius. Krūminė – javų ir žemdirbystės deivė, Nijolės motina. Deivę 1582 m. mini Motiejus Strijkovskis, kuris teigia, kad deivė duodavusi visus javus. Deivei Krūminei lietuviai aukodavo sukapotų vištų mėsą, kad javai bū ...

                                               

Lada

Lada – slavų mitologinė harmonijos, meilės ir grožio deivė. Lados egzistavimas slavų panteone yra ginčytinas ir dažnai teigiama, kad Lada tėra neopagonių ir neoromantikų neteisingai interpretuotų šaltinių pasekmė. XV a. Ladą lenkų mitologijoje mi ...

                                               

Laima

Laima – lietuvių ir latvių moteriška mitinė būtybė. Sakmėse ir etnografiniuose šaltiniuose Laima dažniausiai – likimo lėmėja, likimo deivė. Folkloro siužetai pripažįsta vieną, dvi arba trys laimes. Savo funkcija laimės prilygsta romenų Parca, For ...

                                               

Laimė (mitologija)

Laimė – gyvenimo sėkmės tvarkytoja, gyvenimo sėkmės davėja, globojanti gyvenančius žmones. Ji Laimos pagalbininkė. Pirmą kartą deivę 1666 m. mini Danielis Kleinas. Pirmykštis Laimės pavidalas buvo gulbė arba antis. Likimo lėmėjai Laimai artimos b ...

                                               

Laumė

Laumė – viena seniausių lietuvių dangaus ir žemės deivių, Perkūno sutuoktinė tačiau Perkūno žmona buvo Žemyna, nublokšta į Žemę. Jos tarpininkės tarp žemiškosios ir dangiškosios sferos. Žmones apdovanodavo materialinėmis gėrybėmis, o kai kada lem ...

                                               

Maras (mitologija)

Maras – senovės lietuvių mitologijoje buvo maro epidemijos sukėlėjas, kartais įgaunantis savarankiško dievo statusą. Kolera buvo Maro palydovė. 1638 m. Maras minimas Insterburgo bažnyčios vizitacinėje medžiagoje. Jam ypač aukojama maro metu. Kart ...

                                               

Maro deivės

Maro deivės – lietuvių mitologinės būtybės, artimos deivei Giltinei. Lietuviams buvo žinoma maro deivė Diedievaitė, kuri atnešusi 1571 m. marą. Maro deivės buvo vaizduojamos šlykščios moters pavidalu. Baltai apsirengusios ant baltų žirgų lankiusi ...

                                               

Mėnulis (mitologija)

Mėnesis – nakties šviesos dievas, laikmečio valdytojas karys, kunigaikštis, augalijos augimo skatintojas, pagal jį buvo sudarytas kalendorius. Mėnulis buvo nakties žibintas, išblaškantis tamsybę ir tamsoje slankiojančias piktąsias būtybes, taip p ...

                                               

Milda

Milda – tariama baltų meilės, laisvės ir piršlybų deivė, sukurta Teodoro Narbuto. Jos nepatvirtina jokie šaltiniai ar tautosaka. Pasak Narbuto, jai paskirtas balandžio mėnuo, Vilniaus Antakalnyje esą stovėjo jos šventykla. Kiti šaltiniai Mildos n ...

                                               

Mitiniai sargai

Mitiniai sargai Svirnų sargai – namų ir sodybos dievybės, kurie saugojo, kad blogosios dvasios ir kad aitvarai neišneštų iš svirnų javų ir kitokio namų turto. Žmonės garbindavo vieną akmenį, kuris jiems buvo vaisingumo ir namų laimės dievu. Svirn ...

                                               

Mitinis Kalvis

Mitinis Kalvis senovės lietuvių mitologijoje buvo Perkūno pagalbininkas, sietas su ugnimi ir vandeniu, stebuklingų daiktų kalėjas, slibinų, milžinų nugalėtojas. Įprastinis įrankis – akmeninis kirvis ar kūjis – nukaltas paties Perkūno arba jo kalv ...

                                               

Nunadievis

Nunadievis – pirmasis lietuvių dievas, minimas Hipatijaus metraštyje. Voluinės metraštyje, rašant apie Lietuvos karaliaus Mindaugo krikštą 1252 m. pažymima, kad tas krikštas buvo apgaulingas – Mindaugas slapta aukojo savo dievams: pirmajam – Nona ...

                                               

Pagirnis

Pagirnis – lietuvių mitologijoje namų dievas, tikriausiai žalčiai. Dievus pagirnius mini jėzuitai savo XVII–XVIII atskaitose. Po girnomis buvo saugoma jam skirta, medine tvorele aptverta, buveinė. Šiam dievui vyrai aukojo 3 kartus per metus paršą ...

                                               

Pergrubrijus

Pergrubrijus – prūsų ir lietuvių pavasario ir augmenijos dievas. Pergrubrijus siejamas su žemės dirbimu, darbo šventėmis, dirvos pergubrijimu. Pagrindinė jos funkcija buvo gerai išgubrintoje dirvoje dauginti žalumynus, o vėliau ir žiedus. Pergrub ...

                                               

Perkūnas

Perkūnas yra viena iš pačių ryškiausių baltų mitologijos būtybių. Dievaitis Perkūnas laikytas galingesniu už daugelį kitų patriarchalinio panteono dievų, bet visgi neužėmė pagrindinės vietos ir buvo priklausomas nuo aukščiausiojo dangaus ir žemės ...

                                               

Praamžius

Praamžius – vėlyvasis aukščiausiojo dievo vardas, tikriausiai literatūrinės kilmės. T. Narbutas kaip ir A. J. Greimas jį tapatina su Prakorimu. Dievas turėjęs žmoną pragimdytoją Didžiąją Motiną – deivę Ladą, pagimdžiusią dvynius: dukterį Lelą ir ...

                                               

Prakorimas

Prakorimas – Aukščiausiojo lietuvių dievo vardas, gali būti, kad eufemistinis. Dievo vardą mini M. Strijkovskis 1582 metais. Pasak M. Strijkovskio, Prakorimas – "pats pirmutinis dievas", kuriam aukojami balti kaplūnai, ne pjaunant, bet užmušant l ...

                                               

Saulė (mitologija)

Saulė deivė lietuvių ir latvių mitologijose. Tai viena galingiausių dievybių, gyvenimo ir vaisingumo, šilumos ir sveikatos deivė. Saulė - nelaimingųjų, ypač našlaičių, globėja. Saulė minima viename iš ankstyviausių lietuvių mitologijos šaltinių. ...

                                               

Slenkstinis

Slenkstinis – namų dievas, gyvenęs po slenksčiu ir kertėse. Jis būdavo pagerbiamas per vestuvių ir laidotuvių apeigas. Motinos, pasislėpusios nuo šeimynos, apdroždavo slenkstį ir sienas keturiose namo kertėse, paskui, pasisėmusios šukę žarijų, su ...

                                               

Sutvaras

Sutvaras – senovės lietuvių mitologijoje buvo galvijų bandos dievas. Dievą mini M. Strijkovskis, teigdamas, kad jam buvo aukojami margaspalviai kaplūnai, kad galvijai būtų skirtingų spalvų. Vardas kildinamas nuo "aptvaras" arba "sutverti", todėl ...

                                               

Šeimos dievas

Šeimos dievas - senovės lietuvių šeimos dievas, kurį mini M. Strijkovskis. Jam aukojami įvairių spalvų gaidžiai ir vištos. Aukos buvo metamos į krosnį ir joje laikomos kol visiškai sudegdavo, kad šeima tvirčiau laikytųsi. Panašus į romėnų larų ku ...

                                               

Teliavelis

Teliavelis – lietuvių dievas. Ipatijaus metraštyje jis minimas antruoju, o Malalos kronikos intarpe jis vardijamas ketvirtuotu, paskutiniuoju, vadinamas kalviu, nukalusiu Saulę ir įmetusiu ją į dangų. Ipatijaus sąraše jis tarsi priešprieša Nunadi ...

                                               

Upinis

Upinis – senovės lietuvių upių dievas. Jam buvo aukojami balti paršeliai, kad vanduo būtų skaidrus. T. Narbutas be reikalo Upinį pakeičia moteriškos lyties Upine. Upinis gretinamas su Ežeriniu.

                                               

Vaižgantas (dievas)

Vaižgantas – senovės lietuvių linų dievybė, kurios šaukėsi merginos dėl gero linų derliaus. Ši dievybė garbinta ištęstu bei gana sudėtingu ritualu ir tik tam tikru metų laiku. Dievybę vardu Waizganthos mini XVII a. lenkų autorius Jonas Lasickis v ...

                                               

Vėjas (mitologija)

Vėjas baltų mitologijoje yra visatos kūrėjas, antgamtinė būtybė su sparnais ar esantis paukščio pavidalo. Jis žino visus oro, žemės ir dangaus kelius, laikomas viską žinančiu ir visagaliu. Jis laikytas ir apvaisintoju. Iš Vėjo gimsta visata ir gy ...

                                               

Veliona

Veliona – spėjama senovės lietuvių amžinybės, mirties, vėlių deivė. Mirusiųjų dievą Vielona Deus animarum vardu Vielona arba Vielonia mini Jonas Lasickis savo žemaičių dievų sąraše. Tačiau labai tikėtina, kad tai buvęs neteisingai suprastas velio ...

Free and no ads
no need to download or install

Pino - logical board game which is based on tactics and strategy. In general this is a remix of chess, checkers and corners. The game develops imagination, concentration, teaches how to solve tasks, plan their own actions and of course to think logically. It does not matter how much pieces you have, the main thing is how they are placement!

online intellectual game →