ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 257



                                               

Sodai (Šiauliai)

"Sodai" – antra geležinkelio stotelė nuo Šiaulių, iki Šiaulių stotelės nutolę 7 km, iki Zoknių – 4, iki Šilėnų – 2.2 km. Stotelė dar priklauso miesto riboms. Pavadinimas "Sodai" kilęs nuo greta esančių kolektyvinių sodų, kurie išsidėstę išilgai V ...

                                               

Šiaulių bulvaras

Šiaulių bulvaras – Šiaulių pėsčiųjų takas, centrinėje miesto dalyje. Ilgis – 1.28 km. Pradžia – Vilniaus ir Žemaitės gatvių sankirta, pabaiga – Vilniaus gatvės ir Draugystės prospekto sankirta. Bulvaro sumanytojas Šiaulių miesto garbės pilietis V ...

                                               

Šiaulių senamiestis

Šiaulių senamiestis nėra pakankamai ištirtas, kad būtų galima tiksliai pasakyti, kada čia apsigyveno pirmieji žmonės. Iki XVIII a. nėra ir pakankamai planinės bei ikonografinės medžiagos, o rašytiniai šaltiniai labai skurdūs. Trūkumo nekompensuoj ...

                                               

Šiaulių žydų kapinės

Įvairūs istoriniai šaltiniai tvirtina, kad žydai Šiauliuose gyveno jau Jogailaičių valdymo laikotarpiu. XV–XVI šimtmetyje atskiros žydų šeimos čia gyveno globojamos Šiaulių katalikų parapijos bažnyčios klebonų. Oficialią privilegiją žydams apsigy ...

                                               

Šimšė

Šimšė – Šiaulių miesto dalis, 2 km į rytus nuo miesto centro, abipus kelio į Radviliškį, dabartinės Vilniaus gatvės. Pavadinimas kilęs iš Šimšos upelio, ištekančio netoli Salduvės kalno ir tekančio rytiniu rajono pakraščiu į pietus.

                                               

Užkirkis

Pavadinimas kilęs nuo 1850–1854 m. buvusioje Fabričnaja dabar – Vilniaus gatvėje už Šiaulių ekonomijos rūmų pastatytos liuteronų bažnyčios kirchės. Kirchė nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą ir buvo nugriauta, statant universalinę parduotuvę. Ra ...

                                               

Verduliai

Ribojasi šiaurėje su Besarabija, rytuose su Piktmiškiu, pietvakariuose su Verduliukais. Buvęs kaimas, į miesto administracines ribas įtrauktas 1961 m. Pavadinimas kilęs nuo aplink kaimą tvyrojusiose priepelkėse gurgėjusių šaltinių – verdenių. Šiu ...

                                               

Zokniai

Zokniai – Šiaulių miesto dalis, buvusi karinė gyvenvietė į pietryčius nuo miesto centro. Mikrorajone yra pagrindinė mokykla, vaikų darželis, parduotuvė, geležinkelio stotelė. Zokniuose yra tarptautinis oro uostas, kuriame įsikūrusi Lietuvos karin ...

                                               

Žaliūkės (Šiauliai)

Žaliūkės – Šiaulių miesto pietvakarinės dalies rajonas, 1.5 km nuo miesto centro, išsidėstęs abipus senojo Rygos–Tilžės pašto trakto. Yra Žaliūkių gatvė. Mažųjų Žaliūkių pakraštyje stovintis Žaliūkių vėjo malūnas priklausė Danielių giminei. Dabar ...

                                               

Kulpė

Išteka iš Rėkyvos ežero šiaurinės dalies, pravinguriuoja į šiaurę pro Piktmiškio durpynus ir numelioruota vaga pro Piktmiškio – Margių tvenkinius, kerta Pramonės gatvę, Pabalių parką, nuo Serbentų gatvės viaduko požeminiu tuneliu srūva iki Prūdel ...

                                               

Medinupelis

Medinupelis – upelis Šiaulių rajone. Dešinysis Švendrelio intakas. Vandentakio kodas – 41010225 Lietuvos Respublikos upių ir tvenkinių klasifikatoriaus dokumente. Priklauso Mūšos pabaiseiniui ir Lielupės uplių baseinui.

                                               

Rūdė

Rūdės upelio pradžia yra šaltiniuotoje pievoje netoli Kristijono Donelaičio gatvės kapinių Besarabijos rajone. Aukštupyje esantys balų rūdos sluoksniai vandenį nudažo rudai. Didžioji upelio dalis kanalizuota, jis srovena vamzdžiais po geležinkeli ...

                                               

Šimša

Apie kaimą Kelmės rajone žr. Šimša kaimas. Šimša – upė Lietuvoje, Šiauliuose, Šiaulių, Radviliškio ir Kelmės rajonuose. Išteka iš Tyrulių pelkės tarp Žuvininkų kaimo ir Talšos ežero ir teka visą laiką į pietus, iš pradžių melioracijos grioviu tar ...

                                               

Švedė

Švedė – upelis Šiauliuose ir Šiaulių rajone; Kulpės intakas. Išteka iš Aleksandrijos dvaro teritorijoje esančių Lepšių šaltinių ir teka į šiaurę. Už 0.4 km įteka į Švedės tvenkinį, už jo kerta kelią Ginkūnai – Aleksandrija, kelią Šiauliai – Pakru ...

                                               

Šventupis

Apie upę Akmenės rajone žr. Šventupys Dabikinė. Šventupis arba Genupis aukštupyje ir Švendrelis arba Švendralis žemupyje – upelis Šiauliuose ir Šiaulių rajone. Išteka iš Rėkyvos ežero vakarinėje dalyje esančios aukštapelkės prie Šlepkų kaimo, sur ...

                                               

Vijolė

Vijolė – upė Šiauliuose, kairysis Kulpės intakas. Vardas kilęs nuo žodžio vijotis – raitytis, ringuoti. Labiausiai užterštas Šiaulių upelis.

                                               

Papio kanalas

Papio kanalas, Merkio-Vokės kanalas – kanalas, jungiantis Merkį ties Žagarine su Voke per Papio ežerą, iš kurio išteka Vokė.

                                               

Sanžilės kanalas

Sanžilės kanalas – 8 km ilgio, 2 m gylio ir 8 m pločio kanalas tarp Lėvens ir Nevėžio. Iškastas 1930 m. norint sumažinti Lėvens potvynius. Šiuo kanalu iš Lėvens į Nevėžį vidutiniškai nuteka 3.29 m³/s vandens. Vandens kritimui sušvelninti įrengti ...

                                               

Šventosios-Nevėžio kanalas

Šventosios-Nevėžio kanalas arba Nevėžio kanalas – 12 km ilgio kanalas tarp Šventosios ir Nevėžio upių Anykščių rajone, besidriekiantis nuo Kavarsko iki Traupio. Šventosios vanduo šiuo kanalu kerta Nevėžio baseiną ribojančią takoskyrą, po to srūva ...

                                               

Ventos–Dubysos kanalas

Ventos–Dubysos kanalas, arba Dubysos-Ventos perkasas – 15 km ilgio inžinerinis statinys Šiaulių ir Kelmės rajonuose, jungiantis Dubysos ir Ventos aukštupius. Kanalo pradžia ties Tolučiais, pabaiga ties Bubiais. Tai didelis XIX a. hidrotechnikos p ...

                                               

Nemuno delta

Nemuno delta yra delta vakarų Lietuvoje ir Rusijos Kaliningrado srityje, ties Nemuno įtekėjimu į Kuršių marias. Prasideda žemiau Tilžės Nemuno vagai skylant į Giliją ir Rusnę. Gilija teka į pietvakarius per Rusijos teritoriją, o Rusnė toliau šako ...

                                               

Dubysa

Dubysa – upė Vidurio Lietuvoje, tekanti Žemaitijoje; Nemuno dešinysis intakas. Ilgis 130.9 km. Prasideda Šiaulių rajone, 4 km į šiaurės vakarus nuo Rėkyvos ežero, iš Bubių tvenkinio, ties užtvanka. Teka į pietus per Kelmės rajoną, pro Lyduvėnus, ...

                                               

Jūra (upė)

Jūra – vakarų Lietuvos upė, dešinysis Nemuno intakas, dešimtoji pagal ilgį upė Lietuvoje. Prasideda Žemaičių aukštumos vakariniame šlaite, 9 km į šiaurės vakarus nuo Rietavo, Jankaičių kaimo teritorijoje. Teka į rytus, pasuka į pietus, pietryčius ...

                                               

Minija

Oficialios versmės yra nedideliame Didovo ežere, o hidrografinės – Sydeklio ežere Telšių rajonas, 14 km į pietus nuo Telšių. Jeigu Minijos ilgis būtų skaičiuojamas nuo šio taško, jis siektų apie 213 km. Tačiau kadangi iš Sydeklio ištekantis upeli ...

                                               

Neris

Neris arba Vilija – antroji pagal ilgį Lietuvos upė; Nemuno dešinysis, didžiausias intakas. Ištakos Baltarusijoje, teka per Vilnių, Kernavę, o ties Kaunu įsilieja į Nemuną. Visos upės ilgis yra 510 km.

                                               

Šešupė

Šešupė – upė, tekanti Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities teritorija; kairysis Nemuno intakas.

                                               

Venta

Prasideda Venių apylinkėse Kelmės rajonas, 10 km į pietvakarius nuo Užvenčio. Iš pradžių teka į šiaurės rytus; maždaug nuo Ventos-Dubysos kanalo teka į šiaurę per Kuršėnus Šiaulių rajonas; kiek aukščiau Papilės, priartėjus prie Šiaulių-Mažeikių g ...

                                               

Lietuvos priešistorė

Lietuvos priešistorės pradžia galima laikyti laikotarpį, kai maždaug prieš 10 000-9 000 m., atsitraukus iš Pabaltijo paskutiniam ledynui, iš kaimyninių vakarinių ir pietinių regionų dabartinės Lietuvos teritorijoje pasirodė pirmieji gyventojai. T ...

                                               

Kryžiaus žygiai į Pabaltijį

Kryžiaus žygiai į Pabaltįjį arba Šiaurės kryžiaus žygiai buvo pagoniškų genčių rytinėje ir pietinėje Baltijos jūros pakrantėje krikščionizacija ir kolonizacija XII a. pabaigoje – XIII a. pradžioje, kurią vykdė vienuolių ordinai ir krikščioniškos ...

                                               

Lietuvių žemių konfederacija

Lietuvių žemių konfederacija – lietuvių genčių ikivalstybinio laikotarpio politinis junginys, gyvavęs XII a. pab. – XIII a. ketvirtame dešimtmetyje. Iš Lietuvių žemių konfederacijos susidarė Lietuvos valstybė.

                                               

Palemonas (legendinis asmuo)

Palemonas – Lietuvos metraščių legendinėje dalyje ir kt. istorijos šaltiniuose minimas legendinis Gediminaičių ir kt. ankstyvosios LDK valdovų pirmtakas bei protėvis, iki XIX a. I pusės daugelio lietuvių ir lenkų kildintas iš senovės Romos didikų ...

                                               

Prabaltai

Prabaltai – baltų pirmtakai, jų tiesioginiai protėviai, kalbėję baltų prokalbe. Tai archeologų, istorikų, kalbininkų, mitologų, etnologų ir kitų mokslų atstovų vartojama sąvoka. Ilgą laiką buvo teigiama, kad baltai – tai neolitiniai dar vėlesni a ...

                                               

Runos Lietuvoje

Runos, arba tikėtinos runos Lietuvoje aptinkamos tik ant kai kurių mitologinių akmenų. Nedidelė lietuvių humanitarų dalis mano, kad ant minėtų akmenų iškaltus neaiškios paskirties ženklus galima laikyti runomis ar iš runų abėcėlės "pasiskolintais ...

                                               

Lietuvos Karalystė

Lietuvos Karalystė buvo kunigaikščio Mindaugo valdoma valstybė. Ji egzistavo nuo 1251 m., kai Mindaugas apsikrikštijo ir ją pripažino popiežius Inocentas IV ir Europa, iki 1263 m., kai jis buvo nužudytas kartu su savo sūnumis Rūkliu ir Rupeikiu. ...

                                               

Lietuvos krikštas

Lietuvos krikštas – procesas, kurio metu senovės lietuvių tikėjimas buvo pakeista krikščionybe. Oficialiai Lietuva pakrikštyta 1387 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžio ...

                                               

Lietuvos kunigaikštystė

Lietuvos kunigaikštystė - aukštaičių arba vad. "lietuvių genties" IX-X a. ar XII a. pab. galbūt kartu su tuometiniais Vidurio Lietuvos lietuviais sukurtas valstybinis teritorinis darinys, tam tikra prasme tapatus hipotetinei "Lietuvos žemei". Iki ...

                                               

Lietuvos stačiatikių metropolija

Lietuvos stačiatikių metropolija – trumpai gyvavusi stačiatikių metropolija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje. Įkurta XIV a. pradžioje ir išformuota 1371 m.

                                               

Lietuvos valstybės susidarymas

Lietuvos valstybės susidarymas – Lietuvos istorijos laikotarpis tarp 1219 ir 1295 m. XIII a. pradžioje baigiasi Lietuvos priešistorė, ji pradedama minėti kronikose, sutartyse ir kituose rašytiniuose šaltiniuose. 1219 m. dvidešimt vienas lietuvių ...

                                               

Valakų reforma

Valakų reforma – žemės reforma dalyje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, vykdyta XVI a. antrojoje pusėje. Svarbiausias šios reformos tikslas – padidinti iždo pajamas, tolygiai paskirstyti valstiečiams feodalines prievoles. Nuo XV a. grūdai tapo ...

                                               

Vokiečių ordino valstybė

Vokiečių ordino valstybė – Vokiečių ordino teokratinė feodalinė valstybė, gyvavusi 1230–1525 m. Baltijos jūros rytinėje pakrantėje, dab. Lenkijos, Lietuvos Latvijos ir Estijos teritorijų vakarinėse dalyse ir Rusijos Kaliningrado srityje.

                                               

Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba

Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės vyriausybė, veikusi 1794 m. sukilimo metais balandžio 24 d. – birželio 11 d. Vilniuje.

                                               

Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje

Lietuva buvo Rusijos imperijos okupuota nuo III Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 1918 m. XVIII a. pabaigoje didesnė Lietuvos dalis buvo prijungta prie Rusijos imperijos, o Užnemunė – prie Prūsijos. ...

                                               

1817 m. seimelis

1817 metų seimelis – Vilniaus gubernijos bajorų seimelis, susirinkęs 1817 m. gruodžio 1 d. ir baigęs darbą 1818 m. sausio 6 d. Kartais dar vadinamas 1817–1818 m. seimeliu.

                                               

Baudžiavos panaikinimo reforma

Baudžiavos panaikinimo reforma – 1861 metais Rusijos imperijoje įvykdyta reforma, kuria panaikinta baudžiava. Naikinti baudžiavą caras Aleksandras II siūlė jau 1856 m., šiam žingsniui pritarė Lietuvos dvarininkai, sutikę paleisti valstiečius be ž ...

                                               

Blaivybė Lietuvoje

Blaivybė Lietuvoje kaip visuomeninis judėjimas savo šaknis siekia XIX a. viduryje. Gydytojo Jokūbo Šimkevičiaus veikalas apie girtuoklystę "Dzieło o pijaństwie" 1818 m. laikytinas XIX a. viduryje kilusio blaivybės sąjūdžio Lietuvoje pirmtaku.

                                               

Gintarinė deklaracija

Deklaracijos autoriai buvo Jonas Basanavičius, Stasys Šilingas ir Donatas Malinauskas. Deklaracijoje buvo išreikštas lietuvių tautos lojalumas Rusijos imperijai prasidėjusiame kare bei reiškiamos viltys, kad Rusijai laimėjus karą Rusijos imperijo ...

                                               

Kaizerinė Lietuvos okupacija

1915 m. liepą Vokietijos kariuomenė užėmė Šiaulius, Panevėžį, vėliau Kauną ir Vilnių ir sudarė Oberostą – karinį administracinį vienetą okupuotoje Rusijos imperijos teritorijoje. Oberosto vadovas – Vokietijos vyriausiasis Rytų fronto vadas. Užimt ...

                                               

Kareiviai artojai

Kareiviai artojai – kareiviai, kurie eidami karinę tarnybą dirbo valstietiškus žemės ūkio darbus, caro Aleksandro I pradėta kurti armijos komplektavimo ir išlaikymo forma, nužiūrėta iš Švedijos. Aleksandras Hercenas yra pavadinęs kareivių artojų ...

                                               

Lietuvių tautinis sąjūdis

Lietuvių tautinis sąjūdis – XIX a. XX a. pradžioje vykęs lietuvių modernios tautos formavimo ir politinio išsivadavimo, savos tautinės valstybės sukūrimo judėjimas.

                                               

Lietuvos Taryba

Mindaugas II taip ir nepradėjo eiti savo pareigų, o Vokietijai susilpnėjus, ypač per paskutinius kelis karo mėnesius, 1918 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Taryba atšaukė šį nutarimą ir priėmė pirmąją laikinąją Konstituciją. 1918 m. liepos 11 d. Lietuv ...

Free and no ads
no need to download or install

Pino - logical board game which is based on tactics and strategy. In general this is a remix of chess, checkers and corners. The game develops imagination, concentration, teaches how to solve tasks, plan their own actions and of course to think logically. It does not matter how much pieces you have, the main thing is how they are placement!

online intellectual game →