ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 194



                                               

Waga

Žydrame lauke papėdėje du sidabriniai trikampiai rėmeliai viršūnėmis žemyn, tarp kurių trys trikampį viršūne aukštyn sudarantys sidabriniai strypeliai kaip antraip apversta Korczak herbo figūra. Virš papėdės dvigubas sidabrinis kryžius ilgu kotu, ...

                                               

Zadora

Mėlyname lauke sidabrinė nutraukta liūto, alsuojančio raudona ugnimi, galva. Virš skydo grotelinis šalmas su riterio karūna. Šalmaskraistė mėlyna su baltu pamušalu. Šalmo papuošalas – tokia pati liūto galva kaip skyde.

                                               

Kovinių narų tarnybos herbas

Kovinių narų tarnybos herbas – herbas, vienas iš kelių Kovinių narų tarnybos simbolių. Herbo autorė – Žana Vilks. KNT herbas patvirtintas 2011 m. birželio 10 d.

                                               

Specialiųjų operacijų pajėgų herbas

Skydo žaliame lauke auksinis kalavijas raudonais ugniniais ašmenimis smaigaliu į viršų, išilgai ašmenų vidurio eina auksinė vingiuota gija. Egzistuoja kitas herbo variantas, kuriame kalavijų geležtės auksinė ir raudona spalvos sukeistos vietomis. ...

                                               

Alytaus rajono savivaldybės herbas

Alytaus rajono savivaldybės herbas – vienas iš Alytaus rajono heraldikos atributų. Herbo auksiniame lauke žalioje skydo papėdėje išaugusios trys žalios lelijos su raudonais žiedais.

                                               

Kauno rajono herbas

Kauno rajono herbo pagrindiniai ženklai – mėlyname fone trys susikertančios sidabrinės juostos, o herbo viduryje – Kauno miesto simbolis – raudoname skydo fone sidabrinė tauro galva su auksiniu lotynišku kryžiumi tarp ragų. Auksas, arba geltona s ...

                                               

Šiaulių rajono savivaldybės herbas

Šiaulių rajono savivaldybės herbas – vienas iš Šiaulių rajono heraldikos atributų. Herbo mėlyname lauke sidabrinis lokys, priekinėse letenose laikantis auksinį kirvį, prie kairiojo peties skydas su auksiniais ir juodais lygių galų kryžiais. Lokio ...

                                               

Trakų rajono savivaldybės herbas

Trakų rajono savivaldybės herbas arba Trakų žemės herbas – vienas iš Trakų rajono savivaldybės heraldikos atributų. Herbo raudoname lauke karys sidabriniais šarvais, dešinėje rankoje laikantis sidabrinę ietį su auksiniu ietigaliu, o kaire ranka a ...

                                               

Vilniaus rajono savivaldybės herbas

Vilniaus rajono savivaldybės herbas – vienas iš Vilniaus rajono savivaldybės heraldikos atributų. Herbo raudoname lauke ant juodo žirgo sidabrinis šarvuotas raitelis, dešinėje rankoje laikantis sidabrinę ietį su auksiniu ietigaliu, prie kairiojo ...

                                               

Aukos mokestis

Aukos mokestis – Abiejų Tautų Respublikos piniginis mokestis padidintos Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės išlaikymui, įvestas Ketverių metų seimo 1789 m. balandžio 6 d. nutarimu.

                                               

Činšas

Činšas – feodalinių ir vėlesnių laikų Europos žemės renta, baudžiauninkų ir laisvųjų žmonių, žemės naudotojų, arba laikytojų mokama senjorui, vėliau – žemės savininkui pinigais arba natūra. Jų santykius reguliavo činšo teisė.

                                               

Činšo teisė

Atsirado XII a XIV a., buvo paplitusi visoje Europoje, labiausiai Prancūzijoje, kur ji vadinosi cenzyva. Pagal činšo teisę naudojimasis žeme yra paveldimas, prievolės – fiksuotos. Valstiečiai, naudojęsi žeme pagal činšo teisę buvo vadinami činšin ...

                                               

Dūmas

Dūmas – viduramžiais ir vėlesniais laikais – valstiečio ūkis, kaip prievolinis vienetas, taip pat valstiečio gyvenamasis namas bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoro, neturėjusio dvaro ir karo prievolę atlikdavusio vien iš savo ūkio, šeim ...

                                               

Duoklė

Duoklė – seniausia, nuo viduramžių iki naujausių laikų išlikusi individuali, rečiau kolektyvinė prievolinė renta valdovo ar kurio kito žemvaldžio išlaikymui.

                                               

Gėralų mokestis

Iš pradžių buvo renkamas kasmet nuo smuklės karčemos. 1521 m. už vienos rūšies gėrimus smuklė Vilniuje ar Medininkuose mokėjo po kapą grašių. Jei kartu buvo prekiaujama midumi ir alumi, valstybės iždui smuklės savininkas ar nuomininkas laikytojas ...

                                               

Kriena

Pirmą kartą minimas XIII a. prūsų istorijos šaltiniuose. Yrant gimininei gentinei santvarkai, jaunasis šį mokestį mokėjo nuotakos giminei, IX a. – XII a. įsigalėjus individualiai šeimos nuosavybei mokestis buvo mokamas jaunosios tėvams. Iš pradži ...

                                               

Lažas

Lažas – feodališkai priklausomo valstiečio darbas senjorui, viena atsiskaitymo už skirtinį sklypą formų, baudžiavos apraiška.

                                               

Mezliava

Mezliava buvo solidari duoklė, pasėdžio dalis. Atvykus į valsčių Lietuvos didžiajam kunigaikščiui, jam ir palydai, be pasėdžio, vienas kuris valstiečių duodavo dar meitėlį, telyčią ar veršį; kiti, surinkę mezliavą, atsileisdavo su juo. Ilgainiui ...

                                               

Pagalvės mokestis

Pagalvės mokestis – mokestis, kuriuo apmokestinti žmonės visi moka vienodą nustatytą pinigų sumą. Priešingai pajamų mokesčiui, pagalvės mokesčių atveju apmokestinamos ne pajamos, o pats žmogus. Dabar toks apmokestinimas laikomas atgyvena.

                                               

Gardino monetų kalykla

Gardino monetų kalyklą atidarė Lietuvos didysis iždininkas Liudvikas Pociejus. Kalykloje kaldino trečiokus ir šeštokus pagal iki 1704 m. Leipcige pagamintus monetų pavyzdžius. Šio monetos buvo skirtos kariuomenės algoms mokėti. Monetos buvo žymėt ...

                                               

Lietuvos monetų kalykla

Įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gruodžio 10 d. nutarimu ir atgaivino viduramžiais klestėjusio, tarpukario Lietuvoje pratęsto ir 1940 m. nutraukto lietuviškų monetų kaldinimo tradicijas. 1918 m. atkūrus Lietuvos valstybę ir 1922 ...

                                               

Vilniaus monetų kalykla

Vilniaus monetų kalykla – pagrindinis Lietuvos didžiosios kunigaikštystės monetų kaldinimo centras, veikęs nuo XV a. pabaigos iki 1667 m. Manoma, kad Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje monetos pradėtos kaldinti valdant didžiajam kunigaikščiui A ...

                                               

Daujėnų naminė duona

Daujėnų naminė duona – lietuviška juoda ruginė duona, Europos Sąjungoje saugomas produktas, gaminamas pagal senovinę receptūrą. Ši duona turi gilias kepimo tradicijas Daujėnų krašte, Pasvalio rajone. 2014 m. vasario mėn. Europos Komisija EK įtrau ...

                                               

Džiugas (sūris)

"Džiugas" – lietuviškas kietasis fermentinis sūris, kildinamas iš Telšių regiono. Pagrindinis gamintojas – AB "Žemaitijos pienas". Sūris vidutinio riebumo, gaunamas iš pasterizuoto karvių pieno, jį sutraukinus fermentu, vėliau sutrauką bei sūrio ...

                                               

Kaimiškas Jovarų alus

Kaimiškas Jovarų alus – lietuviškas alus, gaminamas Pakruojo rajone, priemiestiniame Jovarų kaime esančioje šeimyninėje Aldonos Udrienės alaus darykloje. Jovarų alus gaminamas pagal vietines kaimiško alaus darymo tradicijas. Savitas gamybos būdas ...

                                               

Kastinys

Kastinys – tradicinis senovės žemaičių maisto produktas, gaminamas pieno produktų pagrindu: grietinės, rūgpienio, sviesto, dedama česnako, druskos ir prieskonių. Kambario temperatūroje standžios konsistencijos, žemesnėje − trupančios, aukštesnėje ...

                                               

Lietuviškas varškės sūris

Lietuviškas varškės sūris – išskirtinis minkštas varškės sūris, gaminamas Lietuvoje. Sūris išsiskiria specifinėmis ypatybėmis ir kokybe, gaminamas tiek pramoninėse sūrinėse, tiek rankiniu būdu dažnuose namuose kaime.

                                               

Liliputas (sūris)

"Liliputas" – lietuviškas puskietis fermentinis sūris, gaminamas nuo 1958 m. seniausioje Lietuvoje sūrinėje, įsikūrusioje Belvederio kaime, Seredžiaus seniūnijoje, Jurbarko rajone. Tai rankų darbo, cilindro suapvalintomis briaunomis formos sūris, ...

                                               

Seinų–Lazdijų krašto medus

Seinų/Lazdijų krašto medus – išskirtinis bičių medus, bendras dviejų šalių produktas Lietuvoje ir Lenkijoje. Šiuo medumi vadinamas daugiažiedis nektaro medus, surinktas iš natūraliai augančių medingųjų augalų, identiškas savo sudėtimi, renkamas k ...

                                               

Skilandis

Skilandis, kindziukas, kindzius, kindžiuks, pūslė – vienas iš populiariausių tradicinių rūkytų mėsos gaminių Lietuvoje. Namų sąlygomis skilandis paprastai gaminamas vien iš kiaulienos, o mėsos perdirbimo įmonėse naudojama kiauliena ir jautiena. S ...

                                               

Stakliškių midus

Stakliškių midus – tai skaidrus gintarinės spalvos alkoholinis gėrimas, midus, pavadintas miestelio, kuriame sutelkta lietuviško midaus gamyba, vardu. Gamina UAB "Lietuviškas midus". 2013 m., po trejų metų nuo paraiškos padavimo Europos komisijai ...

                                               

Auksūdžio senovės žemdirbystės vieta

Auksūdžio senovės žemdirbystės vieta, kitaip – Auksūdžio pilkapiai – ankstyvosios žemdirbystės laukai šiaurės vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Auksūdyje, 0.4 km į rytus nuo kelio Auksūdys-Nausėdai, kairiajame Darbos kr ...

                                               

Budrių senovės žemdirbystės vieta

Budrių senovės žemdirbystės vieta – ankstyvosios žemdirbystės laukai vakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Budriuose, 2 km į vakarus nuo kelio Skuodas–Plungė, Margių miške.

                                               

Dubašių senovės žemdirbystės vieta

Dubašių senovės žemdirbystės vieta – senovės žemdirbystės vieta Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, 1.3 km į šiaurės vakarus nuo tilto per Akmenos upę Dubašių kaime, Barkelių miške, Akmenos dešiniajame krante, prie Kašučių ežero.

                                               

Erlėnų senovės žemdirbystės vieta

Erlėnų senovės žemdirbystės vieta – ankstyvosios žemdirbystės laukai šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Erlėnų kaime, 1.0 km į šiaurę nuo tilto per Erlos upelį kelyje Salantai-Skuodas, 150 m į vakarus nuo upės ir 1 ...

                                               

Igarių senovės žemdirbystės vieta

Igarių senovės žemdirbystės vieta yra pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 0.4 km į pietvakarius nuo kelių Skuodas–Plungė ir Mosėdis–Lenkimai kryžkelės, Igariuose, dešiniajame Šakalės upelio krante, Kalvelės miške. Saugot ...

                                               

Kašučių senovės žemdirbystės vieta

Kašučių senovės žemdirbystės vieta – senovės žemdirbystės vieta Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, 0.5 km į šiaurės rytus nuo tilto per Akmenos upę Kašučių kaime, Kašučių miške, Akmenos dešiniajame ir jos intako Vaineikupio kairiajame kr ...

                                               

Padvarių II senovės žemdirbystės vieta

Padvarių II senovės žemdirbystės vieta – senovės žemdirbystės laukų liekanos pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Padvariuose, 0.21 km į rytus nuo kelio Kretinga–Darbėnai, Akmenos upės dešiniajame krante. Saugotinas ku ...

                                               

Padvarių senovės žemdirbystės vieta

Padvarių senovės žemdirbystės vieta – senovės žemdirbystės laukų liekanos pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Padvariuose, 0.79 km į rytus nuo kelio Kretinga–Darbėnai, 0.46 km į pietryčius nuo Burkštino įtekėjimo į Ak ...

                                               

Priimtinė žemė

Priimtinė žemė – XVI a. pab.–XIX a. vidurio Lietuvos ir Vakarų Baltarusijos valstiečių skirtinės žemės rūšis. Atsirado iš laisvų, dar neįdirbtų žemių, kurių daug liko, išmatavus žemę valakais, ir įdirbtų, bet dėl įvairių priežasčių karų, badmečių ...

                                               

Senkų senovės žemdirbystės vieta

Senkų senovės žemdirbystės vieta – senovės žemdirbystės laukai Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Senkų kaime, 2.4 km į šiaurės rytus nuo Rūdaičių, Tenžės kairiajame krante, miške. Pasiekiama iš kelio Ankštakiai – Tarvydai neprivažiavus ...

                                               

Šaučikių senovės žemdirbystės vieta

Šaučikių senovės žemdirbystės vieta yra šiaurės rytiniame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, 0.7 km į rytus nuo kelio Skuodas-Salantai, Erlos upės kairiajame krante, Šaučikynės miško pietvakarinėje dalyje. Saugotinas kultūros p ...

                                               

Šauklių senovės žemdirbystės vieta

Šauklių senovės žemdirbystės vieta – ankstyvosios žemdirbystės laukai Skuodo rajono savivaldybės teritorijos pietvakarinėje dalyje, Šauklių kaime, 0.75 km į šiaurės rytus nuo kaimo kryžkelės, kelio į Mosėdį dešinėje pusėje, tarp jo ir Eiškūno upe ...

                                               

Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas

1765 m. Šiaulių ekonomiją kartu su kitomis karališkomis ekonomijomis Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje pradėjo administruoti Antanas Tyzenhauzas. Jis pradėjo visos ekonomijos valdymo ir ekonomikos reformas. Jis padidino činšą, įvedė mokesčius ...

                                               

Šilalės senovės žemdirbystės vieta

Šilalės senovės žemdirbystės vieta yra pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Šilalėje, 1.5 km į pietus nuo Mosėdžio, 0.27 km į pietryčius nuo Šakalės upelio, kelio Skuodas–Plungė dešinėje pusėje. Saugotinas kultūros paveld ...

                                               

Voveraičių senovės žemdirbystės vieta

Voveraičių senovės žemdirbystės vieta – senovės žemdirbystės vieta centrinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Voveraičių kaime, 1.95 km į šiaurės rytus nuo kelių Kretinga – Salantai ir Šukė – Voveraičiai sankryžos, Pilsupio deši ...

                                               

Brikas

Atsirado XVIII a. antrojoje pusėje Didžiojoje Britanijoje. Lietuvoje pradėtas naudoti XVIII a. pabaigoje, jais veždavo dvarų ir pirklių krovinius. Nuo XIX a. pr. kelioninių, gerai apkaustytų brikų turėjo Žemaitijos ir Vidurio Lietuvos turtingi va ...

                                               

Brikelis

Į Lietuvą pateko iš Kuršo, vadintas kuršiškais ratukais. XX a. antrame - ketvirtame dešimtmetyje daugiausia jų daryta Varniuose. Šie vadinti varniškiais ratukais. Lietuvoje naudotas valstiečių. Pradėtas gaminti XX a. pradžioje be lingių arba su l ...

                                               

Pabaltijo geležinkelis

Pabaltijo geležinkelis, pilnas pavadinimas Pabaltijo Raudonosios Vėliavos ordino geležinkelis – geležinkelis, veikęs Lietuvos TSR, Latvijos TSR, Estijos TSR ir Rusijos TFSR teritorijose su valdyba Rygoje.

                                               

Lietuvos centrinė kredito unija

Lietuvos centrinė kredito unija – kooperatiniai pagrindais, juridinių asmenų kredito unijų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos įsteigta ir šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito įstaiga, veikianti kaip ko ...

Free and no ads
no need to download or install

Pino - logical board game which is based on tactics and strategy. In general this is a remix of chess, checkers and corners. The game develops imagination, concentration, teaches how to solve tasks, plan their own actions and of course to think logically. It does not matter how much pieces you have, the main thing is how they are placement!

online intellectual game →